☻☻☻

Vakarai: ramūs, gražūs su tyliai ramiai skambančia muzika. Nerealiai tokius DIEVINI, kai gali sėdėti pakrantėje su draugėm ir tylėti, tiesiog ramiai sėdėti, žiūrėti į tolį ir nieko nematyti, apie nieką negalvoti. Fone girdi raminančia muzika ir tuos balsus, nerealiai  gražius ... Nerealiausia, kai glosto tau galvą taip švelniai ir smagiai. Tokiu metu galima, net užmigti... Labai mėgstu tokius pasisėdėjimus :)

Germany ;]

Taigi, kaip ir spėjau 2010 metų Euroviziją laimėjo Vokiečiai. Nors ir daina pakankamai paprasta, bet ji bent jau mane, tai kažkuo užkabino. ;] O kuo tai tikrai negaliu pasakyti.
http://www.youtube.com/watch?v=esTVVjpTzIY

Eurovision Song Contest ;)

 Eurovizija. Kaip ir kiekvienais metais Jovita sėdi prilipusi prie televizoriaus ir bando atspėti, kas šiais metais laimės, tad šie 2010-ieji metai ir ne išimtis. Taigi, šių metų mano favoritai yra:

1. Bosnia & Herzegovina
2. Moldova
3. Serbia
4. Latvia
5. Iceland

Na o dabar lauksiu ketvirtadienio ir tikėsiuosi, kad ir mūsiškiai „Inculto“ pateks į finalą. :)

Kortų namelis

• Jausmai, kurių pati nesuprantu... Nesuprantu kam ir ką jaučiu... Nebežinau, net kaip šnekėti, ką daryti, kad tik nieką nesugadinčiau, ką tiek laiko stačiau... Stačiau, kaip kortų namelį. Kuris labai greitai gali sugriūti ir visas tas mano sunkus darbas nueis šuniui ant uodegos... Kaip visko nesugadinti (?) Juk tik vienas ne toks žodis, teiginys ar sakinys gali viską sugriauti...  Ir nebeeis atstatyti atgal...

• Ir dar po tokių paskutinių dviejų dienų bendravimo, (kurio galima sakyti visai nebuvo, arba buvo labai šaltas. Kokio dar nė karo su juo nebuvau turėjus) šis šiandieninis susitikimas (labai netikėtas, kai tiesiog iš „oro“ paskambink ir sako: Gal susitinkam šiandien? :) ), ir kai žmogus visiškai kitaip bendrauja, šneka be sustojimo, net negalvoja ką. Tiesiog, šneka, kad šnekėti.Ir dar ta nuotaika tokia pakylėta, gera, visiškai kitokia nei savaitgalį.
 

• Aš net nebežinau, ką ir galvoti... Na, taip visiem žmonėms būna sunkių dienų ir t.t. Bet tokios dienos gali viską ir sugriauti ...
  

...

Vien todėl, kad kąžkas nemyli Tavęs taip, kaip Tau to norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli Tavęs visa širdimi.

Klausimų daugiau nei atsakymų ...

Tik kelios savaitės iki pabaigos. Tik kelios savaitės iki mokslų metų pabaigos. Tik kelios dienos apsisprendimui, ką daryti dėl vasaros: likti su draugais atostogauti ir visa laiką pjauti grybą... Ar važiuoti ir Tikriausiai dirbti, gal ir sunkų, bet pakankamai gerai apmokama darbą (?)
Kieno tik klausi niekas negali patarti, niekas negali pasakyti ką daryti, kaip pasielgti, kad ir man būtų gerai, ir kitiems... Labai daug abejonių, O klausimų daugiau nei atsakymų ...
Be galo daug klausimų, kurie tiesiog drasko mane iš vidaus.
Ir dar tas 18-tas Deimantės ir 17-tas Pauliaus gimtadienis, kuriame tikrai norėčiau dalyvauti. Bet jei išvyksiu tai bus tiesiog neįmanoma. Nei finansiškai, nei kaip kitaip ...

AŠ

Per daug ciniška, kad ramiai klausyčiausi Jūsų nuomonės. Per daug
išdidi, kad siekčiau Jūsų dėmesio. Man nusispjaut ant tų žmonių, kurių
aš nepažįstu. Bet dėl tų, kuriuos myliu, galiu padaryti viską!

KODĖL?

Kodėl būna kartais taip sunku, taip sunku kai nieka nesupranti, kas dedasi tavo širdyje, tiesiog kas dedasi viduje... Kas kunkuliuoja, ką jauti žmonėms? Juos dievini, jie tau patinka, jais nori rūpintis, ar jų nekenti (?) Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga? Kodėl negali būti paprasčiau, be visokių nesąmonių, nesusipratimų ir t.t. (Man žiauriai atsibodo visi pykčiai, barniai, nesusipratimai. Man atsibodo būti kaltai ... Kodėl neina pasikeisti kai to labai nori (?) )
Taip, gal gyvenimas ir būtų monotoninis, bet bent jau žinotum kaip iš tikrųjų yra ir nekiltu klausimas KODĖL?

Stilingiausiais kolektyvas ;]

[Birželio 8 d.] Konkursas Birštone, tai kažkas nerealaus... Žmonių daugybė. Jau vien kolektyvų buvo 37 iš įvairių miestų ir miestelių, net iš Latvijos. Buvo be galo smagu ir įdomų žiūrėti, kaip pasirodo kiti kolektyvai, kaip jie pasiruošę, kam daugiausiai dėmesio skiria, net kalba (tarmė) kai kurių buvo labai įdomi.
Neapsakomas jaudulys prieš pasirodymą. Užkulisiuose tiesiog linksta kojos iš jaudulio, kad tik viską atlikčiau kaip reikia... Kad tik viskas pasisektu ir ... ir ... ir ... Bet kai išeini į scena viskas baigiasi, nieko negirdi išskyrus muzika ir plojimus į rimtą, kurie tikrai padeda geriau viską atlikti, kurie tiesiog skatina padaryti, taip kaip reikia. Nerealus adrenalino antplūdis... ;]
Bet nerealiausia tai, kad iš skirtų 5 nominacijų ir Mes, M&M's, gavom vieną. Tai nominacija „Stilingiausiais Kolektyvas“. (happy) Visgi neveltui su bigudukais galvoje miegojome, neveltui toks ryškus makiažas ir tie visi kaspinai ant galvos... Neapsakomas jausmas laimėti taurė. O dar toks skanus tortas BUVO. ;D

M&M's

Nerealiai mėgstu tokius adrenalino antplūdžius, kai labai bijai, bet nežmoniškai nori padaryti... Padaryti tai, apie ką visada svajojai...
Beproto mėgstu šokti... Tas keturias minutes, kurias mes šokame, manęs niekam nėra, aš nieka nematau, nieka negirdžiu, man niekas neegzistuoja, galima sakyti aš visiškai atsijungus... Atsijungusi dėl to, kad tai mėgstamiausiais mano veikla. Nieką aš taip nemėgstu daryti, kaip šokti, tai beproto mane veža.
Šokdama aš visada atiduodu visa save. Tai parodo išėjimas iš scenos, kai „gaudai orą“, kad tik galėtum greičiau atsikvėpti.

Niekada nemaniau, kad yra taip smagu gauti gėlių po renginio. Tos gėlės galima sakyti paskatina tave dar labiau ruoštis, dar daugiau įdėti jėgų, kad viską padarytum tiesiog perfect. Juk nežmoniškai smagu, kai žmonės sako, kad „tu pašokai tobulai“ , ar „nerealiai gražiai...“

Žodžiu, Dievinu Šokti.