Einu,sustoju ir klausaus:
Vidurnakčio metu laukuos
Tylu tarp žemės ir dangaus,
Tik aš su savimi kalbuos.
Aplink bekraštė tamsuma...
Taip gera vienišam nakty, -
Po kojų žemė mylima
Ir visa taip arti arti...
Nurieda ašaros per skruostus...
Tai džiaugsmo ašaros!.. Tai keista...
Jaučiuos laimingas ir paguostas,
Nors vienas, naktį ir apleistas,
Skausmu apsvaigęs, išėjau
Paklyst ir nebegrįžt daugiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą